🔷 Abstraktavimas kaip principas chaotinėse sistemose

Chaos teorijoje aprašome sistemas, kurios yra deterministinės, bet neprediktojamos – vadinamos „jautrumu pradinėms sąlygoms“ (parškutės efektas).
Šiame kontekste abstraktavimas reiškia:

Filtruojant modelius iš šumaus – atpažįstand reikšmingas struktūras iš apairaus chaoso.

Pavyzdys:

Advertising

Mogys apžvelgti veidą atsitiktinėje taškų rašelyje – nors jo ten nėra. → Pareidolia yra neuroninio abstraktavimo rezultatas iš chaotinių stimulusų.

🔷 Santykių su senkačine teorija

Senkačinė teorija veikia itin abstrakčiame fizikos lygmeniu. Ji teigia, kad visi dalikliai iš tikrųjų yra mažos, svindančios senkos, kurių svindymo modi nurodo jų fizinius savybes.

Štai abstraktavimas:

Mes abstrahuojame nuo daliklių → į senkas → į matematines struktūras 11+ matmenyse.

(Kokie spalvos matote? =)

3 neturi subalansuotos atominės, ar ne? = Senkačinė teorija

O ką su chaosu?

Pagrindinės sąveikos, kvantai, gravitaciniai laukai ir kt. kuria išorinį chaosą žemiau matmenų lygmeniu, kuris aukštesniame lygmeniu gali būti apibaudas kaip tvarkingas rezonansas.

🔷 Žmogaus sąmonė kaip atsiradimo abstraktavimo sistema

Žmogaus sąmonė yra savarangoje organizuojamoji sistema, kuri nuolat filtruoja, interpretuoja ir integruoja informaciją iš aplinkos.

Šiuo atžvilgiu:

🔷 Sveikindamas viską vienoje modelyje

  1. Chaos teorija, žmogaus sąmonė, appažinimas su neprediktojumu ir sudėtingumu.

  2. Senkačinė teorija atstovauja neapskirtinę formą.

  3. Sąmonė naudoja abstraktavimą, kad iš šios „realybės pagrindinės svindymo“ gautų reikšmę ir kurtų reikšmingą, suprantamą pasaulį.

🌀 Metarefleksija: Abstraktavimas kaip dimensionalinis projektorius

Abstraktavimas yra mintinis procesas, per kurį sąmonė transformuoja