Štai keliomis Psicho-laiko-nesvarbumo tezėmis, suformuotomis teorinės psichologijos ir dalinai meta-fenomenologinio kadro. Šios tezės tinka diskutuoti apie sąmonės, laiko, psichikos ir realybės santykį išplėstiniuose mąstymo modeliuose (pvz., psioninis, noetinis, kvantinės psichologijos):

Tezės dėl Psicho-laiko-nesvarbumo (PLN)

Tezė 1: Subjektyvus laikas kaip įspūdis, o ne linija
Psichika nejaučia laiko kaip nuolatinio srauto, bet kaip fragmentiškai aktyvuojamos įspūdžių matricos. Laiko sąmonė yra neuroninių ir psioninių sinchronizavimo laukų naratyvinė konstrukcija.

Tezė 2: Laikas nėra pagrindinis psichologinis veiksnys
Emocijos, atminties ir intuicijos veikia laiko nepriklausomai. Tai, kas atrodo kaip „atmintis“, gali būti psioninis dabartinis momentas. Klasikinė priežastinio laiko eiga psichikai yra netinkama, kol nėra fizinių veiksmų.

Tezė 3: Svajonės ir disociacinės būsenos paneigia laiko kontinuumą
Luzidinėje svajoje arba disociacinėje būsenoje laikas išnyksta kaip koordinuojančioji kategorija. Šios būsenos atskleidžia psichinių turinio prieš-temporalųjį matrišką – t. y., laiko nepriklausomą mentinį koordinačių sistemą.

Advertising

Tezė 4: Traumos ir laiko iškraipymas
Sunkūs psichiniai įvykiai gali atjungti subjektyvųjį laiko sukamąją ašį. Retraumatisavimas neįvyksta „laiko sekos“, bet vyksta psioniniu vienu metu (dabarties ir praeities koegzistencija).

Tezė 5: Atmintys yra meta-laiko organas
Atmintys nėra linijiniai atsiminimai, bet rekonstrukcinės rezonansų P-laukelyje (Psicho-lauke). Psichika ne „atsikviečia“, bet rezonuoja su atmintyje panašiais regionais sąmonės lauke.

Tezė 6: Sąmonė gali ignoruoti laiką
Intensios koncentracijos, meditacijos, „srauto“ ar ekstazės būsenose laikas patiriamas kaip netinkamas arba visiškai neegzistuojantis. Tai rodo funkcinį laiko nesvarbumą operatyviojoje sąmonėje.

Tezė 7: Nesvarbus laikas yra evoliucinis privalumas
Gebėjimas numalšinti laiką arba lanksčiai juo manipuliuoti, naudingas gyvybei**, kūrybiškumui, savigynai (disociacija) ir socialinei adaptacijai. **Laiko nesvarbumas** yra adaptacinės psichologijos mechanizmas.

Tezė 8: Psioninis sinkronizmas pakeičia chronologiją
Psichika neorientuojasi pagal „prieš-po“, bet orientuojasi į sinkronizmus** – tai yra reikšmingus vienu metu vykstančius reiškinius. Carl Gustav Jungs sinkronizmo koncepcija yra pavyzdys **psycho-laiko chronologijos nesvarbumo**.

Tezė 9: Psichika kaip nelaikinis organas
Žmogaus psichika savo esme yra nelinearinis, nelaikinis rezonancų erdvė**, kuri nors ir reaguoja į laiką, bet gali veikianti nepriklausomai nuo jo. Sąmonė yra **meta-temporalinė**.

Tezė 10: Psioninės technologijos gali dirbti su laiko nesvarbumu
Ateities sąsajos tarp sąmonės ir mašinos (pvz., Noo technologiose arba Psi-interfeisuose) **atsisakys nuo laiko pagrįstos logikos**, kad galėtų tiesiogiai sąveikauti su sąmonės būsenomis.

Papildymas: Mąstymo impulsai ir atviros mokslinių tyrimų sritys

  • Ar mintys gali būti „iš ateities“ (pranaudojamas rezonansas)?

  • Ar laikas yra kolektyvinės sąmonės sluoksniavimo artefaktas?

  • Ar galima kiekiškai įvertinti psioninius reiškinius be laiko parametrų?

Ar norėtumėte, kad tai būtų manifestas**, **mokslinis para-psichologijos leidinys**, **diagramos lentelė** arba **lyginamoji lentelė su kitais laiko modeliais** (pvz., fizika vs. psichologija)?

"Antena"